Ministrė Pirmininkė kviečia pirmąkart minėti Lietuvos žydų gelbėtojų dieną

Rytoj, kovo 15-ąją, Lietuva pirmąkart mini Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri į atmintinų dienų sąrašą įtraukta praeitų metų pabaigoje. Diena stebina renginių gausa, tarp kurių – Vilniaus universiteto (VU) S. Daukanto kieme vyksiantys žydus gelbėjusių asmenų, Pasaulio tautų teisuolių, vardų skaitymai bei Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje duris atversianti paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais”.

„Didieji išbandymai ne tik griauna. Jie taip pat ir pažadina didvyrius. Tuos, kurių darbai kursto negęstančią viltį. Tuos, kurių dėka šiandien kalbame ne tik apie aukas ir budelius, bet ir apie gelbėtojus. Tuos, kurie visoms ateinančioms kartoms perduoda nemarią žinią, kad visada, net ir juodžiausioje naktyje, galime rinktis šviesą“, – sako Pasaulio tautų teisuolių vardus drauge su žydų gelbėtojų ainiais, Lietuvos žydų atstovais, kelių šalių ambasadoriais ir VU bendruomenės nariais S. Daukanto kieme rytoj nuo 16 val. skaitysianti Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Izraelio valstybė Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems Holokausto aukas: tokį statusą skiria Yad Vashem – pasaulinis Holokausto atminimo centras Izraelyje. Jo duomenimis Lietuvoje tautų teisuolio statusą šiuo metu turi 924 žmonės ir mūsų šalis yra antroje vietoje pasaulyje pagal asmenis, kuriems suteiktas toks statusas (pirmoje vietoje – Nyderlandai). Teisuoliai jau beveik dvidešimtmetį kasmet apdovanojami iškilmingose ceremonijose visoje Lietuvoje, o 2022 m. Pasaulio tautų teisuolių apdovanojimai vyko Vyriausybės rūmuose.

Nemirtingi atminimai: visada yra galimybė rinktis

Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius), kovo 15 d. atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais” yra pirmoji iš tęstinio ciklo renginių: joje pristatoma 20 Lietuvos žydų gelbėtojų. Tai įvairių profesijų ir socialinių sluoksnių Teisuoliai (nuo kurčnebylės ūkininkės iki prezidento), jauniausia žydų gelbėtoja yra 16 metų mergina, o vyriausias – 75 metų vyras. Kiekviena Pasaulio tautų teisuolio istorija yra unikali, o kai kurie liudijimai rodo, kad net toje pačioje šeimoje požiūriai į žydų gelbėjimą kardinaliai išsiskirdavo ir gelbėtojams namuose žydus tekdavo slėpti nuo namiškių. „Kiekvieno žmogaus sprendimas yra svarbus, o faktas, kad visada yra galimybė rinktis, – nenuginčijamas“, – sako viena iš parodos autorių – menotyrininkė Barbora Karnienė.

B. Karnienė parodą kūrė drauge su savo tėvu architektu Tauru Budziu, kuris dar 2018 m. savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių atminimą: susitaręs su Teisuolių palikuonimis jis vienodu atminimo ženklu žymi Teisuolių kapavietes ir atminimo įamžinimo vietas. „Įamžinu ir lietuvių tautos žmoniškumą, kuris Holokausto metais buvo žudomas drauge su žydų tauta. Žydų gelbėtojų dėka mes galime drąsiai žiūrėti pasauliui į akis“, – viename interviu yra sakęs T. Budzys, kurio iniciatyvai ženklinti Pasaulio tautų teisuolių lietuvių kapus yra oficialiai pritaręs ir Yad Vashem.

Teisuolių paieškos – sunkus kelias

T. Budzys žydų gelbėtojų kapų ieško remdamasis oficialiais Yad Vashem pateiktais duomenimis ir visais galimais būdais, o radęs Teisuolių pažįstamus, giminaičius, su jais kalbasi, renka unikalias istorijas. Padedamas dukros jis šias istorijas įamžina teisuoliuatminimas.lt interneto svetainėje, kurioje taip pat nugula ir schemos bei kapų koordinatės, kad visi norintieji galėtų ne tik paskaityti apie Teisuolius, bet ir lengvai rastų atminimo ženklais pažymėtus kapus.

Šiuo metu atminimo ženklais yra pažymėta daugiau kaip 300 Teisuolių kapų. „Esu radęs daugiau kaip 400 Teisuolių: dalis jų, ačiū Dievui, yra gyvi, dalis – palaidoti užsienyje, dalies kapai taip ir nebus surasti, nes žmonės buvo ištremti ir palaidoti Sibire, – pasakoja T. Budzys. – Norėčiau surasti visus 924 Teisuolius, pažymėti visus galimus kapus, bet tai – neįmanomas darbas, nes dalies jų kapų tiesiog nėra.“

B. Karnienė sako, kad sunkiausia vykdant atminimo projektą skaityti tiek žydų, tiek jų gelbėtojų istorijas. „Tai, ką reikėjo iškentėti žydams – protu nesuvokiama. O juos gelbėjusių lietuvių istorijos stebina: kiek mūsų žmonės turėjo drąsos, gėrio. Labai apmaudu, kad dalis Lietuvai taip nusipelniusių žmonių po karo neišvengė trėmimų į Sibirą“, – sako menotyrininkė. „Kai kurie pasakojimai tikrai sunkiai telpa galvoje, – dukrai antrina T. Budzys. – Žinoma, tarkime, Tauragės apylinkėse didelis įvykis sulaukti Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kuris porą savo vaikystės mėnesių praleido vieno iš šių apylinkių namų rūsyje. Vis dėlto, ne ką mažiau svarbu pažinti ir tuos, kurie išsaugojo šio žmogaus gyvybę, įamžinti jų atminimą“.

Nuotraukos: Laima Penek, Tauro Budzio asmeninis archyvas